Dainuojam!

Visi prašo dainos žodžių. Trys, keturi:

POLIKLINIKA
“Padavėjas Stano”

Kadaise aš buvau popatlikėjas
Merginos man mojavo žiebtuvėliais
Dabar aš niekas, aš tik padavėjas
Man nesišypso netgi mano lėlės

Ir jei manęs paklaustum, kas nutiko
Šlovės, plojimų ir vaikų neliko
Plaunu stiklines, neturiu nė skatiko
Siela supuvo ir mane paliko

Taip, taip, taip mano vardas Stano, Stano
Taip, taip, taip ir aš įpilsiu jums šampano
Taip, taip, taip galbūt tade mane pamilsit kaip išmanot
Ir vėl dainuosit: “Stano, Stano!”

Kadaise aš garsėjau superhitais
Vogtais ar dėdžių padarytais
Dabar aš gėdinuosi praeities
Bet kas dabar, kas man dabar padės?

Kai stalą aš valau vėlai vakare
Galvoju apie sėkmę ir save
Kur šitas darbas sunkus nuneš mane?
Ar aš svarbus, ar aš tik atlieka?

Taip, taip, taip mano vardas Stano, Stano
Taip, taip, taip ir aš įpilsiu jums šampano
Taip, taip, taip galbūt tade mane pamilsit kaip išmanot
Ir vėl dainuosit: “Stano, Stano!”

Gyventi galima geriau
Pilki kūrėjai glūdi tundroj
Paklausyk paklausyk ar girdi
Stano vėl į darbą bunda

Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom
Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom
Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom
Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom

Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom
Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom
Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom
Sudie, sudie mes niekada tavęs nepažinojom